Grindų funkcijų pavyzdžiai C++

Grindu Funkciju Pavyzdziai C



C++ kalba padeda kurti žiniatinklio naršykles, žaidimus, banko programas, OS ir daugelį kitų. Jame yra daug funkcijų, kurios padeda greičiau parašyti kodą. C++ kalba taip pat suteikia funkciją „floor()“. Kai pateikiama įvestis, funkcija C++ floor() suteikia didžiausią sveikąjį skaičių, kuris gali būti mažesnis už nurodytą reikšmę arba jai lygus. „Cmath“ antraštės faile yra ši funkcija. Kaip funkcijos „floor()“ parametrą galime perduoti duomenų tipus „float“, „double“ ir „long double“. Kita vertus, jei kaip šios funkcijos parametrą perduodame sveikąjį skaičių, tai sukuriamas „dvigubas“ duomenų tipas. Čia sužinosime, kaip funkcija „floor()“ veikia programuojant C++.

1 pavyzdys:

Šiame C++ kode yra „iostream“ ir „cmath“ antraštės failai. „iostream“ antraštės failas turi atlikti įvesties/išvesties operacijas naudojant cin\cout funkcijas, nes šios funkcijos yra apibrėžtos „iostream“ antraštės faile. Čia pridedamas „cmath“ antraštės failas, kad būtų galima atlikti matematines operacijas su duomenimis. „Vardų erdvė std“ yra į priekį. Tada pridedamas vairuotojo kodas, kuris yra „main ()“. Žemiau mes naudojame „skaičius“ su duomenų tipu „plūduriuoti“. Čia nustatyta „num“ reikšmė yra „4,6“.

Tada pridedame funkciją „cout()“, kuri spausdina duomenis, kuriuos įvedėme. Pirmiausia rodome plūdinį skaičių, kurį anksčiau inicijavome. Tada naudojame funkciją „floor()“ ir perduodame „num“ kaip šios funkcijos „floor()“ argumentą. Taip pat spausdiname rezultatą pritaikę funkciją „floor()“.







1 kodas:



#include
#include
naudojant vardų erdvė std ;
tarpt pagrindinis ( )
{
plūdė ant vieno = 4.6 ;
cout << 'Skaičius yra' << ant vieno << endl ;
cout << 'Šio numerio aukštas yra: << grindų ( ant vieno ) << endl ;
grąžinti 0 ;
}

Išvestis:



Šiame išvestyje skaičius yra „4,6“. Bet kai taikome „floor()“ metodą, gaunamas rezultatas „4“. Tai rodo, kad metodas „floor()“ grąžina skaičių, kuris yra mažesnis arba lygus nurodytam skaičiui.





2 pavyzdys:

Čia įtraukiame du antraštės failus, pavadintus „iostream“ ir „cmath“. Tada įdedame 'namespace std' ir paskelbiame funkciją 'main()'. Po to deklaruojame keturis kintamuosius su „flot“ duomenų tipu. Šie kintamieji vadinami „skaičius_1“, „skaičius_2“, „skaičius_3“ ir „skaičius_4“. „4.9“ priskiriame „skaičiui_1“, „-6.4“ – „skaičiui_2“, „5.1“ – „skaičiui_3“, o „8“ – „skaičiui_4“. Tada pritaikome funkciją „floor()“ kintamajam „num_1“ ir atspausdiname reikšmę bei rezultatą, kurį gavome pritaikę funkciją „floor()“ šiam skaičiui. Lygiai taip pat spausdiname visas reikšmes ir šių reikšmių rezultatą, gautą iš funkcijos „floor()“, įtraukdami jas į šią funkciją kaip argumentą.



2 kodas:

#include
#include
naudojant vardų erdvė std ;
tarpt pagrindinis ( )
{
plūdė skaičius_1, skaičius_2, skaičius_3, skaičius_4 ;
skaičius_1 = 4.9 ;
skaičius_2 = - 6.4 ;
skaičius_3 = 5.1 ;
skaičius_4 = 8 ;
cout << 'Pirmas numeris yra' << skaičius_1 << 'ir jo grindys yra ' << grindų ( skaičius_1 ) << endl ;
cout << 'Antrasis skaičius yra' << skaičius_2 << 'ir jo grindys yra ' << grindų ( skaičius_2 ) << endl ;
cout << 'Trečias skaičius yra' << skaičius_3 << 'ir jo grindys yra ' << grindų ( skaičius_3 ) << endl ;
cout << 'Ketvirtasis skaičius yra' << skaičius_4 << 'ir jo grindys yra ' << grindų ( skaičius_4 ) << endl ;
grąžinti 0 ;
}

Išvestis:

„4,9“ reikšmė grąžina „4“, pritaikius funkciją „floor()“. Tada į šią funkciją „floor()“ įdedame „-6.4“ ir ji grąžina „-7“, kaip parodyta toliau. Pritaikius „grindų()“ metodą, skaičiaus „5.1“ rezultatas yra „5“. Tas pats rezultatas rodomas, nes „8“ grąžina „8“ kaip žemiausią vertę:

3 pavyzdys:

Čia mes taikome funkciją „grindys ()“ sveikosioms reikšmėms. Pirmiausia inicijuojame sveikųjų skaičių kintamuosius, pavadintus „reikšmė_1“ ir „vertė_2“. „Vertė_1“ inicijuojama „5“, o „reikšmė_2“ inicijuojama „-8“. Po to įdedame „cout“, kur pridedame funkciją „floor()“, kurioje perduodame „value_1“ pirmame „cout“ teiginyje. Kitame „cout“ mes naudojame „floor()“, kur kaip parametrą perduodame „value_2“. Dabar šioms reikšmėms taiko „floor()“ funkciją ir išspausdina jas ekrane.

3 kodas:

#include
#include
naudojant vardų erdvė std ;
tarpt pagrindinis ( )
{
tarpt vertė_1, vertė_2 ;
vertė_1 = 5 ;
vertė_2 = - 8 ;
cout << 'Pirmasis sveikasis skaičius yra' << vertė_1 << 'ir jo grindys yra ' << grindų ( vertė_1 ) << endl ;
cout << 'Antrasis sveikasis skaičius yra' << vertė_2 << 'ir jo grindys yra ' << grindų ( vertė_2 ) << endl ;
grąžinti 0 ;
}

Išvestis:

Šis rezultatas rodo, kad „5“ reikšmė suteikia „5“, apskaičiavus funkciją „grindys()“, o „-8“ – „-8“ pritaikius funkciją „grindys()“.

4 pavyzdys:

Čia mes taikome funkciją „floor()“ „double“ duomenų tipo reikšmėms. Čia taip pat įtraukiame „iomanip“ antraštės failą, kuris padeda naudoti funkciją „setprecision()“, nes ši funkcija deklaruojama šiame antraštės faile. Tada mes turime panaudoti šią funkciją savo kode. Dabar inicijuojame „d_1“, „d_2“ ir „d_3“ kintamuosius su reikšmėmis. Tada turime „cout“, kuriame įvedame „setprecision()“, kuris padeda gauti tikslią „dvigubo“ duomenų tipo skaičiaus reikšmę su reikiamu skaičių po kablelio. Čia kaip parametrą perduodame „10“. Tada atspausdiname reikšmes, šioms reikšmėms pritaikome funkciją „floor()“ ir jas išspausdiname.

4 kodas:

#include
#include
#include
naudojant vardų erdvė std ;

tarpt pagrindinis ( )
{

dvigubai d_1 = 4.99986399 , d_2 = - 6.9612499 , d_3 = 9.00320 , d_4 = 3 000 000 ;

cout << nustatymo tikslumas ( 10 ) << 'Pirmoji dviguba reikšmė yra' << d_1 << 'ir aukštas yra: ' << grindų ( d_1 ) << endl ;

cout << nustatymo tikslumas ( 10 ) << 'Antra dviguba reikšmė yra' << d_2 << 'ir aukštas yra: ' << grindų ( d_2 ) << endl ;

cout << nustatymo tikslumas ( 10 ) << 'Trečioji dviguba vertė yra' << d_3 << 'ir aukštas yra: ' << grindų ( d_3 ) << endl ;

cout << nustatymo tikslumas ( 10 ) << 'Ketvirtoji dviguba reikšmė yra' << d_4 << 'ir aukštas yra: ' << grindų ( d_4 ) << endl ;

grąžinti 0 ;

}

Išvestis:

Čia rodomos reikšmės, kurias gauname apskaičiavę funkciją „floor()“. Šiame kode dviguboms duomenų tipo reikšmėms pritaikėme funkciją „floor()“:

5 pavyzdys:

Įtraukę visus tris antraštės failus čia, įdedame 'namespace std' ir 'main ()'. Po to į funkciją „floor()“ kaip parametras įterpiama reikšmė „-0.000“. Taip pat naudojame „cout()“. Tada kaip funkcijos „floor()“ parametrą įdedame „INFINITY“. Žemiau pridedame „-INFINITY“ į funkcijos „floor()“ parametrą. Pabaigoje kaip parametrą įterpiame „NAN“. Visos šios „floor()“ funkcijos naudojamos „cout“ teiginyje.

5 kodas:

#include
#include
#include
naudojant vardų erdvė std ;
tarpt pagrindinis ( )
{
cout << 'Vertė yra -0 000, o aukštas yra' << grindų ( - 0 000 ) << endl ;
cout << „Vertė yra BEGALIS, o aukštas yra“ << grindų ( BEGALINĖ ) << endl ;
cout << 'Vertė yra - INFINITY, o aukštas yra' << grindų ( - BEGALINĖ ) << endl ;
cout << „Vertė yra NaN, o grindys yra“ << grindų ( IN ) << endl ;

grąžinti 0 ;
}

Išvestis:

„-0.000“ reikšmė grąžina „-0“ atlikus funkciją „grindys()“. „INFINITY“ ir „-INFINITY“ grąžina atitinkamai „inf“ ir „-inf“, atlikus funkciją „floor()“. Be to, „NAN“ grąžina „nan“, kai atliekama funkcija „floor()“.

Išvada

Čia išsamiai aptariama C++ programavimo funkcija „floor()“. Paaiškinome, kad funkcija „floor()“ grąžina reikšmę, kuri yra mažesnė arba lygi skaičiui, kuris tai funkcijai suteiktas kaip parametras. Šioje mokymo programoje šią funkciją pritaikėme sveikiesiems skaičiams, slankiojantiems skaičiams ir dvigubais duomenimis įvestiems skaičiams. Visi pavyzdžiai čia yra išsamiai aptarti.