1 pavyzdys:
Dabar atlikime keletą pavyzdžių, kai naudojame šį „Bulio duomenų tipą“ ir parodysime, kad jis veikia C++. Kodą pradedame pridėdami reikalingus antraštės failus. Pirmasis antraštės failas, kurį čia pridedame, yra „
Po to turime tvarkyklės kodą, o tai reiškia, kad čia pridedame funkciją „main ()“. Dabar paskelbiame kintamąjį „isBulbOn“ su Būlio duomenų tipu „bool“ ir čia koreguojame „true“. Po juo turime kitą Būlio kintamąjį pavadinimu „isBulbOff“, kuriame pridedame „false“. Šis teisingas ir klaidingas rezultatas yra atitinkamai „1“ ir „0“.
Norėdami patikrinti šių Būlio reikšmių išvestį, tiesiog išspausdiname jas naudodami teiginį „cout“. Šiame „cout“ teiginyje pirmiausia išspausdiname „isBulbOn“ rezultatą. Tada kitoje eilutėje išspausdiname kintamojo „isBulbOff“ rezultatą. Čia naudojamas „endl“, todėl jis perkelia mūsų žymeklį į kitą eilutę.
1 kodas:
#include
naudojant vardų sritį std ;
tarpt pagrindinis ( )
{
bool isBulbOn = tiesa ;
bool isBulbOff = klaidinga ;
cout << 'Lemputė dega čia' << isBulbOn << endl ;
cout << 'Lemputės čia nedega' << isBulbOff ;
}
Išvestis:
Šio kodo išvestis parodo rezultatą „0“ ir „1“ formomis, kaip parodyta toliau. Čia „1“ rodo „tikrą“ rezultatą, o „0“ – „klaidingą“. Šį rezultatą gauname tik dėl „bool“ duomenų tipo.
2 pavyzdys:
Dabar, įtraukę antraštės failą į šio kodo pradžią, pagrindiniame lange deklaruojame du „bool“ duomenų tipo kintamuosius „Pass“ ir „Fail“. Kintamasis „Pass“ čia priskiriamas kaip „true“, o kintamasis „Fail“ – kaip „false“. Dabar „Pass“ grąžina „1“, o „Fail“ – „0“.
Dabar mes naudojame šiuos loginius kintamuosius savo „cout“ teiginyje, kad gautume teisingą arba klaidingą rezultatą „1“ ir „0“ pavidalu. „Cout“, kur įdedame „Pass“, grąžina „1“. Kai mes naudojame „Fail“, grąžina „0“. Čia pridedame penkis „cout“ teiginius, kurių kiekviename yra Būlio kintamasis.
2 kodas:
#includenaudojant vardų sritį std ;
tarpt pagrindinis ( )
{
bool Pass = tiesa ;
bool Fail = klaidinga ;
cout << 'Procentas yra 60' << Praeiti << endl ;
cout << 'Procentas yra 45' << Nepavyko << endl ;
cout << 'Procentas yra 90' << Praeiti << endl ;
cout << 'Procentas yra 85' << Praeiti << endl ;
cout << 'Procentas yra 33' << Nepavyko << endl ;
}
Išvestis:
Šiame išvestyje „1“ reiškia „teisingą“ rezultatą, kuris yra „Pass“, o „0“ reiškia „klaidingą“ rezultatą, kuris šiuo atveju yra „Fail“.
3 pavyzdys:
Šiame kode inicijuojame tris sveikuosius kintamuosius, kurie yra „skaičius_01“, „skaičius_02“ ir „a“, kurių reikšmės yra atitinkamai „45“, „62“ ir „3“. Po to deklaruojame dar tris kintamuosius – „b_01“, „b_02“ ir „b_03“ – ir tai yra Būlio duomenų tipas „bool“. Dabar inicijuojame „b_01“ su sąlyga „num_01 == num_01“. Tada inicijuojame „b_02“ ir „b_03“ taip pat, kaip „b_01“.
Pradėję visus kintamuosius, spausdiname juos atskirai naudodami „cout“, kad patikrintume šių Būlio kintamųjų rezultatą. Po to „bool“ duomenų tipo kintamąjį „b_a“ inicijuojame su „true“. Tada čia naudojame teiginį „if“, kur kaip sąlygą įdedame „b_a“. Dabar, jei ši sąlyga „b_a“ yra teisinga, vykdomas teiginys po „if“. Priešingu atveju dalis „kita“ bus vykdoma čia. Po to tęsiame ir inicijuojame sveikojo skaičiaus kintamąjį „skaičius“, kuriame taikome kai kurias matematines operacijas ir parodome „num“ rezultatą.
3 kodas:
#includenaudojant vardų sritį std ;
tarpt pagrindinis ( )
{
tarpt skaičius_01 = Keturi. Penki , skaičius_02 = 62 , a = 3 ;
bool b_01 , b_02 , b_03 ;
b_01 = skaičius_01 == skaičius_01 ;
b_02 = skaičius_01 == skaičius_02 ;
b_03 = skaičius_02 > skaičius_01 ;
cout << 'Pirmojo Bool b_01 atsakymas yra = ' <<
b_01 << endl ;
cout << 'Antrojo Bool b_02 atsakymas yra = ' <<
b_02 << endl ;
cout << 'Trečiojo Bool b_03 atsakymas yra = ' <<
b_03 << endl ;
bool b_a = tiesa ;
jeigu ( b_a )
cout << 'taip' << endl ;
Kitas
cout << 'Ne' << endl ;
tarpt ant vieno = klaidinga + 7 * a - b_a + tiesa ;
cout << ant vieno ;
grąžinti 0 ;
}
Išvestis:
Šis rezultatas rodo operacijų, kurias atlikome savo kode, rezultatus. Taigi tokiu būdu mes naudojame šį „Bulio duomenų tipą“ savo C++ koduose.
4 pavyzdys:
Čia įvedame „isHotDay“ kaip „bool“ kintamąjį ir inicijuojame jį „false“. Dabar naudojame teiginį „if“ ir kaip sąlygą perduodame „isHotDay“. Teiginys, einantis po „if“, dabar vykdomas, jei įvykdoma „isHotDay“ sąlyga. Priešingu atveju šiuo metu bus paleista dalis „kita“.
Dabar mes turime „DoTask“ Būlio kintamąjį ir nustatome jį į „true“. Be to, mes taip pat inicijuojame „int“ kintamąjį, pavadintą „Task_count“. Po to įdedame kilpą „while()“. Šioje kilpoje „while()“ kaip sąlygą įtraukėme „DoTask“. Nors ciklo viduje rašome „Task_count++“, kuris padidina „Task_count“ reikšmę 1.
Kai šis sakinys vykdomas, „Task_count“ reikšmė padidėja 1. Tada vykdomas kitas „cout“ sakinys. Po to vėl pateikiame sąlygą, kuri yra „Task_count < 9“ ir priskiriame šią sąlygą „DoTask“ kintamajam. Ši kilpa veikia tol, kol „Task_count“ yra mažesnis nei „9“.
4 kodas:
#includenaudojant vardų sritį std ;
tarpt pagrindinis ( ) {
bool isHotDay = klaidinga ;
jeigu ( yra Karšta diena ) {
cout << 'Tai karšta diena!' << endl ;
} Kitas {
cout << 'Tai ne karšta diena' << endl ;
}
bool DoTask = tiesa ;
tarpt Užduočių_skaičius = 0 ;
kol ( DoTask ) {
Užduočių_skaičius ++;
cout << „Užduotis tęsiasi čia“ << Užduočių_skaičius << endl ;
DoTask = ( Užduočių_skaičius < 9 ) ;
}
grąžinti 0 ;
}
Išvestis:
Šioje išvestyje rodomas kiekvieno veiksmo, kurį atlikome naudodami kodą, rezultatas. Taigi mes taip pat naudojame šį „Bulio duomenų tipą“ savo C++ koduose tokiu būdu.
5 pavyzdys:
Dabar pereiname prie paskutinio šios pamokos pavyzdžio. Čia paimame tris unikalius Būlio kintamuosius ir išspausdiname abu. Po to šiems Būlio kintamiesiems taikome operatorius „AND“, „OR“ ir „NOT“. Be to, visų operacijų rezultatas saugomas Būlio forma, nes mes pridėjome „bool“ su visais kintamaisiais, kuriuose saugomas šių operacijų rezultatas. Po to šių operacijų rezultatus vėl išspausdiname Būlio kalba.
5 kodas:
#includenaudojant vardų sritį std ;
tarpt pagrindinis ( )
{
bool value_1 = tiesa ;
bool vertė_2 = klaidinga ;
bool vertė_3 = tiesa ;
cout << 'vertė_1 yra' << vertė_1 << endl ;
cout << 'vertė_2 yra' << vertė_2 << endl ;
cout << 'vertė_3 yra' << vertė_3 << endl << endl ;
bool rezultatas_1 = ( vertė_1 || vertė_3 ) && vertė_1 ;
bool rezultatas_2 = vertė_1 && vertė_2 ;
bool rezultatas_3 = vertė_2 || vertė_3 ;
bool rezultatas_4 = ! vertė_3 ;
bool rezultatas_5 = ! vertė_2 ;
bool rezultatas_6 = ! vertė_1 ;
cout << '1 rezultatas yra =' << rezultatas_1 << endl ;
cout << '2 rezultatas yra =' << rezultatas_2 << endl ;
cout << '3 rezultatas yra =' << rezultatas_3 << endl ;
cout << '4 rezultatas yra =' << rezultatas_4 << endl ;
cout << '5 rezultatas yra =' << rezultatas_5 << endl ;
cout << '6 rezultatas yra =' << rezultatas_6 << endl ;
}
Išvestis:
Štai rezultatas. Galime pastebėti, kad kiekvienos operacijos rezultatas rodomas „0“ ir „1“ pavidalu, nes naudojamas „bool“ duomenų tipas.
Išvada
Šioje pamokoje parodėme, kaip Būlio duomenų tipas naudojamas C++ ir koks yra Būlio duomenų tipo rezultatas. Išnagrinėjome pavyzdžius, kuriuose naudojome šį Būlio duomenų tipą. Matėme, kad šis Būlio duomenų tipas yra efektyvus ir paprastas, tačiau būtina jį naudoti atsargiai, kad išvengtumėte klaidų.